Dar vieni metai, dar vienas VUG’o projektas ,,Epochų ratu“. Šie metai, sakyčiau, labai išskirtiniai, visi sėdime namuose prie savo kompiuterių ir ieškome reikalingos informacijos, kontaktuojame su savo grupės nariais, džiaugiamės laisvesnėmis dienomis, bet kartu ir jaudinamės dėl artėjančio pristatymo.
Šiandien kalbėjausi su savo klasės draugais ir uždaviau jiems porą klausimų, kurie padėjo suvokti, kaip vyksta darbai, kokius tikslus jie yra išsikėlę, su kokiomis problemomis susiduria bei kaip jas sprendžia. Mūsų klasės tema yra „Garsūs Užupio žmonės“.
Pradėjau nuo paprastų klausimų.
- Ar džiaugiesi savo pasirinkta veikla?
Didžioji dalis klasės mokinių į šį klausimą atsakė gana paprastai – TAIP! Kai kurie paminėjo, kad iš pradžių stipriai abejojo, ar pasirinko tinkamą temą, bet visų galutinis atsakymas buvo teigiamas.
Manau, kad tokiuose projektuose labai svarbu gerai sutarti su savo komanda. Tad buvo įdomu paklausti savo bendraklasių, kaip jie sutaria su savo komandos draugais, ar jie turi komandos lyderį, vadovą. Tada iš karto iškilo klausimas – jeigu komanda rinkosi lyderį, ar buvo sunku tai padaryti?
Vėl pradėjau nuo paprasčiausio klausimo:
- Ar sutari su savo komandos nariais?
Vėl visiškai nenustebau 2E klasės atsakymais, daugelis jų buvo teigiami ir pozityvūs, pavyzdžiui: „Labai gerai“, „Su komandos nariais sutariu gerai, visą laiką priimam bendrus, visiems tinkančius sprendimus, nesipykstame“. Dar galėčiau vardinti ir vardinti puikius atsiliepimus apie bendradarbiavimo sėkmę.
Uždavus klausimą apie lyderius, klasiokų atsakymai išsiskyrė…Vieni teigė, kad „Lyderio nerinkome, tačiau visgi atsirado žmogus, rodantis daugiau iniciatyvos, tvarkantis visą informaciją ir atsakantis į visus grupės narių klausimus…“, tačiau kiti tiesiai šviesiai atsakė, kad jie neturi lyderio, dirba vieningai, po lygiai pasiskirsto darbus. Trečių atsakymai buvo paprasti: „Taip, išrinkti buvo lengva.“
Norėjau paliesti ir projekto techninę pusę, tad pirmas į galvą šovęs klausimas buvo toks:
- Ar veiklų konsultacijos buvo pakankamai informatyvios?
Didžioji dalis klasės mokinių atsakė, kad jau ir pirmoji konsultacija buvo labai informatyvi ir jau po jos pradėjo generuoti idėjas. Atsirado ir tokių, kurie po pirmojo susiskambinimo nesuprato užduoties, tačiau projekto dieną pakalbėję su kuruojančiu mokytoju viską galutinai išsiaiškino ir kibo į darbus.
Aptarusi esminius klausimus bandžiau įsigilinti į klasiokų veiklas, su kokiomis problemomis susidūrė, kas buvo įdomiausia, kas sunkiausia.
Grupė „Matematika Užupio architektūroje“ daugiausia susidūrė su tikslių matmenų nebuvimu, tad jie problemą išsprendė paprastai – matmenis sugalvojo patys! Sunkiausia užduotis šiai grupei buvo sukurti matematinius veiksmus atspindinčius Užupio architektūrą, o įdomiausia veiklos dalis jiems buvo ieškoti objektų Užupyje, iš kurių galėtų sugalvoti matematikos uždavinius.
Lankstinuko grupė, kaip bebūtų keista, su problemomis visai nesusidūrė. Tačiau jiems teko įveikti pakankamai sunkią užduotį – jie turėjo tekstą išversti į prancūzų kalbą. Paklausus grupės apie įdomiausią veiklos dalį, atsakymas buvo netikėtas. Ogi įdomiausia jiems buvo domėtis būtent apie Šarūną Leonavičių, kuris, pasirodo, yra mūsų klasioko tėtis.
Statistinių tyrimų grupei reikėjo susirasti duomenų (skaičių) ir juos pateikti diagramose, lentelėse, atlikti tam tikrus skaičiavimus ir pan. Darbo metu grupei iškilo techninių problemų, kurioms sutvarkyti teko skirti daug brangaus laiko. Sunkiausias iškilęs iššūkis šiai grupei buvo kriterijai. Grupės nariai paminėjo, kad buvo itin sunku sutvarkyti pusiau baigtą darbą pagal duotus kriterijus.
Sveikatingumo tako grupė susidūrė su itin svarbiu klausimu – kokiu formatu pateikti sveikatingumo taką? Tačiau apsilankius konsultacijoje ir pakalbėjus su mokytojais klausimas buvo greit išspręstas. Taip pat grupei buvo sunku sutalpinti visą informaciją viename lape. Tačiau nepaisant to, grupė sužinojo apie naujus objektus Užupyje, buvo įdomu aprašyti juos bei kurti patį maršrutą.
Grupė, dariusi darbą apie lankytinus objektus Užupyje, į klausimus atsakė tikrai išsamiai. Didžiausia problema šiai grupei buvo rasti informacijos apie žymius žmones, kilusius ar gyvenusius Užupyje, mat internete buvo labai mažai tokios informacijos. Įdomiausia jiems buvo aptarinėti visas idėjas su grupės nariais bei kurti darbo planą.
Galiausiai pabaigoje nusprendžiau užduoti visiems aiškų ir lengvą klausimą, be kurio interviu tikrai neapsieina:
- Ar lauki projekto antrosios dienos? Kokios nuotaikos po pirmosios?
Atsakymų sulaukiau tikrai įvairių, vieni buvo pozityvesni, kiti negatyvesni, bet visi vienaip ar kitaip laukė antrosios projekto dienos. Daugelis nekantravo rytoj iš ryto vėl kibti į darbus. Atsirado ir nemažai žmonių, kurie svarstė, ar sutilps į duotą laiką ir ar spės padaryti užduotis. Kaip bebūtų gaila, atsirado ir tokių, kurie norėjo greičiau pabaigti darbus, nes jautė didelę įtampą, nesupratimą. Tačiau, manau ir tikiuosi, kad antroji projekto diena bus lengvesnė, linksmesnė ir kupina kūrybos ir laimės!
Papildomi komentarai, praskaidrinantys nuotaiką tiek projekto planuotojams, tiek dalyviams:
„Labai mėgstu šį projektą, manau, tai puiki galimybė pailsėti nuo įprastos mokyklos rutinos ir sužinoti daugiau apie Užupį ir jo žmones.“
„Linkiu visiems sėkmės savo darbuose.“
„Mano nuomone, šis projektas ne tik verčia domėtis ir pažinti Užupį, bet ir suartina klasės draugus, suteikia visiems naujų patirčių, kurios, galbūt, pravers ateityje. AČIŪ.“
Urtė Gimžauskaitė, 2E klasė